- išravinėti
- išravinė́ti KI147 iter. dem. išravėti 1: Rūteles sėjo, n’išravinėjo, dilgėlužėms apžėlė LMD(Zp). | prk.: Išravinėjus polipus, tuoj pasveiko Vaižg. \ ravinėti; apravinėti; išravinėti; nuravinėti
Dictionary of the Lithuanian Language.
išravinėti
Look at other dictionaries:
apravinėti — iter. dem. apravėti: Reikia per visą vasarą apravinėti žolę rš. ravinėti; apravinėti; išravinėti; nuravinėti … Dictionary of the Lithuanian Language
išravinėjimas — sm. (1) KI147 → išravinėti. ravinėjimas; išravinėjimas … Dictionary of the Lithuanian Language
nuravinėti — iter. dem. nuravėti 1: Iš pirmo moteres nuravinėjo [linus] Pst. ravinėti; apravinėti; išravinėti; nuravinėti … Dictionary of the Lithuanian Language
